Mažesnė už naminį karvelį. Kūno ilgis 33 cm, sveria apie 240 g. Viršutinė pusė juoda, melsvai žvilganti. Kaklas pilkas, jo šonai balsvi. Apatinė pusė tamsiai pilka. Akys šviesiai pilkos. Snapas ir kojos juodi.

Nuo kitų varninių paukščių skiriasi dydžiu, šviesiais kaklo šonais, trumpesniu snapu, greitesniu polėkiu, judresne laikysena ir būdingu balsu. Dažnai pastebima su kovais, varnomis. Nebaikšti.

Balsas – daug kartų kartojamas „kjak“ ar „čiak“.

Kokia išradinga ir sumani gali būti kuosa, įsitikina tie, kam namuose teko auginti be globos likusį kuosiuką. Jis užauga labai meilus, noriai siekiantis bendravimo su žmonėmis. Kad kuosos yra išskirtiniai stebėjimo objektai, liudija tai, jog Nobelio premijos laureatas, austrų mokslininkas, etologijos (mokslo apie gyvūnų elgseną) vienas kūrėjų Konradas Lorencas daug metų augino šiuos paukščius, stebėjo jų ir žmogaus santykius.
Dažnai sutinkamas paukštis visus metus. Gyvenamoji aplinka – gyvenvietės, pamiškės, parkai. Peri uoksuose, pastogėse, dūmtraukiuose, inkiluose. Plungės parke pastebima kovų bendrijoje, netgi dalinasi lizdais.

Minta įvairiu gyvūniniu ir augaliniu maistu. Rudenį ir žiemą būriuojasi prie parduotuvių, gyvenamųjų namų rinkdamos maisto atliekas.