Back

Rūmai ir oficinos

main image decoration

04.

RŪMŲ ansamblį sudaro puošnūs neorenesansinio stiliaus rūmai, dvi oficinos bei neogotikos stiliaus žirgynas.

Kai 1873 m. kunigaikštis M. Oginskis iš valstybės patarėjo Platono Zubovo nusipirko Plungės dvarą, rūmų pastatas atrodė taip prastai, jog naujasis savininkas nė nemanė ten gyventi ir šalia senųjų rūmų pradėjo statydintis naujus. Naujuosius neorenesansinio stiliaus rūmus suprojektavo vokiečių architektas Karlas Lorencas, rūmų vidų dekoravo garsūs Kazimiero Sommerio stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos.

Oginskių valdomas Plungės dvaras įžengė į savo aukso amžių. Rūmai garsėjo čia sukauptais Oginskių giminės portretų, marmurinių biustų bei kitų vertingų meno kūrinių rinkiniais, archeologinių radinių, ginklų, numizmatikos kolekcijomis, retais spaudiniais turtinga biblioteka. Be gausių ūkio, technikos naujovių diegimo, negęstančią šlovę šio dvaro šeimininkams pelnė jų švietėjiška, mecenatinė veikla: prieglauda našlaičiams vaikams, lietuviškų knygų leidybos bei pirmojo lietuviško spektaklio finansavimas, slapta lietuviškų mokyklų daraktorių mokykla, ir muzikos ir orkestro mokykla, kurioje grojo, mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

1902 m. mirus kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, Plungės dvaru rūpinosi jo žmona kunigaikštienė Marija Skuževska Oginskienė. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui dvarą užėmė vokiečiai, o kunigaikštienė 1915 m. išvyko į Lenkiją. Keletą metų dvare šeimininkavo jos įgalioti dvaro tarnautojai. Nepriklausomos Lietuvos metais dvaras atiteko valstybei..

1920 m. į rūmus (iš Laisvės alėjos) atkelta keturių klasių „Saulės“ mokykla, kuri 1925 m. išaugo į gimnaziją. Nuo 1920 m. šiuose rūmuose veikė ir Žemės ūkio mokykla, 1934 m. abi mokyklos iškeltos kitur, nes į rūmus perkeltas artilerijos pulkas, čia pradėti įrenginėti butai karininkams. Antrojo pasaulinio karo metais dvaras degė ir iki 1956 m. buvo nenaudojamas. 1953 m. Žemės ūkio ministerija nusprendė į rūmus perkelti Rietavo žemės ūkio technikumą, todėl buvo pradėta pastato restauracija. Baigus restauraciją rūmuose įkurtas Statybos technikumas, kuris veikė 1966–1990 m. 1994 m. čia įkurtas Žemaičių dailės muziejus.

Prie rūmų iš šiaurės pusės stovi du pagalbiniai pastatai – OFICINOS.

VAKARINĖJE OFICINOJE buvo įrengti svečių kambariai. Čia gyveno ir Marijos Oginskienės našlaičių prieglaudoje vaikus globojusios auklės vienuolės. 1883 m. oficinoje atidaryta dviklasė lietuviška mokykla, 1903 m. -  M. Oginskienės daraktorių mokykla, kurioje mokė mokytoja Ona Pleirytė-Puidienė, vėliau tapusi rašytoja. Neišliko iš pietų pusės stovėjusi didelė, šildoma žiemos oranžerija bei Oginskių šeimos koplyčia.

RYTINĖ OFICINA buvo skirta dvaro administracijai, miško verslo kontorai. Čia dirbo buhalteris, gyveno tarnai. Šiame pastate buvo ir dvaro virtuvė.

 


Puošnius neorenesansinio stiliaus rūmus suprojektavo vokiečių architektas Karlas Lorencas.