Back

Laikrodinės augalų sodas

main image decoration

12.

Pietiniame parko pakraštyje stovinčioje pilaitėje su bokšto laikrodžiu M. Oginskio laikais buvo įrengta vasaros oranžerija. Dar viena oranžerija – žiemos – veikė kairiojoje rūmų oficinoje. Vasaros oranžerijoje buvo auginami egzotinių augalų sodinukai, čia pat, laikrodinės pastate, kartu su laikrodininku gyveno ir sodininkas.

Karų, tarpukario ir pokario metais kunigaikščiams palikus dvarą, laikrodinėje įrengtuose butuose apsigyveno žmonės, o šalia, į Babrungo upės pusę, dar ilgai vaisius vedė didelis gražus Oginskių vaismedžių sodas , klestėjo daržai. Savo daržus čia turėjo ir rūmuose veikusios Žemės ūkio mokyklos moksleiviai. Buvusi vasaros oranžerija pamažu virto paprastais šiltnamiais, kol galų gale (apie 6 dešimtmetį) ir jų nebeliko. Sovietmečiu (nuo 1954 m.) laikrodinėje veikę Pionierių ir moksleivių namai taip pat rūpinosi šalia esančiais daržais ir sodu – čia buvo įkurtas ir aktyviai darbavosi jaunųjų gamtininkų būrelis.

2012 m. rudenį į renovuotą laikrodinę oranžeriją įsikėlusi Viešoji biblioteka siekia tęsti „žaliąją“ šios vietos tradiciją. Ant buvusios vasaros oranžerijos pamatų pastatytas bibliotekos priestatas ne tik savo išore primena kunigaikščio laikais stovėjusią ORANŽERIJĄ –čia įsikūrusioje skaitykloje lankytojams siūloma unikali galimybė pamatyti šio XIX a. pabaigos statinio liekanas.

Šalia laikrodinės atgimsta AUGALŲ SODAS .

Ypatinga yra Babrungo slėnyje esanti LAUKINIŲ AUGALŲ PIEVA, kurioje veši natūralūs žolynai. Tarp žaliuojančių garšvų (lot. Aegopodium, vok. Giersch) kyla mėlyni VAISGINŲ (lot. Ajuga) žiedynai. Augalo sėklas platina skruzdėlės! DOBILAS (lot. Trifolium, angl. clover, vok. Klee) Genties pavadinimas kilęs iš lotynų k. žodžių tres 'trys' ir folium 'lapas'. Taip buvo vadinami dobilai, nes jų lapai susideda iš trijų lapelių... Auginamos kaip keista retenybė KIŠKIO AŠARĖLĖS (lot. Briza media), VAISTINĖ VERONIKA (lot. Veronica officinalis), ŠUNINĖ NAŠLAITĖ (lot. Viola canina, angl. Heath Dog-violet, vok. Hunds-Veilchen), PAPRASTASIS GARGŽDENIS (lot. Lotus corniculatus L.), sinonimai: šv. Jono rakteliai, vilkažirniai, DIRVINIS ASIŪKLIS (lot. Equisetum arvense, angl. Field or Common Horsetail, vok. Acker-Schachtelhalm)

KRŪMOKŠNINĖ ŽLIŪGĖ (lot. Stellaria holostea, vok. Große Sternmiere, angl. Addersmeat) – žiedeliai tamsoje ar paunksmėje susiglaudę, o šviesoje išsiskleidę. DAUGIAMETĖ BLIZGĖ (lot. Lunaria rediviva) – sparčiai nykstanti rūšis. Lietuvoje apyretė, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. NOTRELĖ BALTAŽIEDĖ (lot. Lamium album, angl. White Deadnettle, vok. Weiße Taubnessel) – augalas vaistinis, nuodingas. DIRVINĖ BUOŽAINĖ ((lot. Knautia arvensis, angl. Field-scabious, vok. Acker-Witwenblume), VAISTINĖ TAUKĖ , kaštavolas, kaulažolė (lot. Symphytum officinale), PAPRASTOJI BARBORYTĖ (lot. Barbarea vulgaris, angl. Herb Barbara, Rocketcress), KRAUJAŽOLĖ (lot. Achillea, angl. Yarrow, vok. Schafgarben), RAUDONIEJI l (ot. Trifolium pratense, angl. Red Clover, vok. Wiesen-Klee) IR BALTIEJI DOBILAI, ŠUNAŽOLĖ (lot. Dactylis, vok. Knäuelgräser). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

RUSMENĖ (lot. Digitalis, angl. Foxgloves, vok. Fingerhut) Lotyniškai digitus reiškia pirštas – šio augalo vainikėlis yra panašus į mažą pirščiuką. Lietuvoje vienintelė natūraliai auganti rūšis. Vainikėliai primena piršto formą, todėl manyta, kad tai fėjų pirštinės. PAPRASTOJI JUODAGALVĖ (lot. Prunella vulgaris, angl. Self-heal, vok. Kleine Brunelle), GYSLOTIS PLAČIALAPIS (lot. Plantago major, angl. Broadleaf Plantain, vok. Breitwegerich), TRIKERTĖ ŽVAGINĖ (lot. Capsella bursa-pastoris, angl. Shepherd's Purse, vok. Gewöhnliches Hirtentäschelkraut)

Prie laikrodinės formuojami senųjų DAUGIAMEČIŲ AUGALŲ gėlynai, ypatingai traukiantys dėmesį vasarą.

Mėlynojo PALEMOMNO lapeliai – maži estetiškai karpyti (ar ne iš jų ornamentus kūrė žmogus?) Palemonas dabar yra Raudonojoje knygoje. Atšalimo visai nebijanti AUKSUOTOJI RADIOLĖ (AUKSINĖ ŠAKNIS) – standūs, pilvoti jų lapeliai žaliuoja nuo pavasario iki rudens. Lietuvoje nuo seno darželiuose, sodybose auginama PASPRASTOJI KOSMĖJA (lot. Cosmos bipinnatus, vok. Schmuckkörbchen, angl. Mexican Aster), MONARDA - Raudonosios monardos (lot. Monarda didyma) tėvynė yra Šiaurės Amerika, kur indėnai ją vartojo gydymui. Iš čia kilęs populiarus liaudiškas vardas „indėnų žolė“. Atradus Ameriką ji pateko į Europą. Kryžminant išvesta daugybė veislių, žydinčių įvairiaspalviais žiedais, bet gydymui ar arbatai jos nevartojamos. FLIOKSAI (lot. Phlox) – prašmatniai žydintys ir svaigiai kvepiantys. SINAVADAS (lot. Aquilegia, angl. Columbines, vok. Akeleien)

Atgimsta SENIEJI VAISTINIAI AUGALAI ISOPAS, juozažolė (lot. Hyssopus, vok. Ysop) – Lietuvoje gana retai auginamas augalas. VAISTINIS ŠALAVIJAS (lot. Salvia officinalis) - tai Jupiterio globojamas Oro stichijos augalas, priklausantis Dvynių ir Svarstyklių ženklams. Pats pavadinimas "Salvia" kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia "sveikas". Senovės gydytojai Hipokratas, Dioskoridas ir kiti teigė, kad šalavijas yra šventa žolė. Senovės Egipte ir Romoje šalavijo sultis gėrė moterys, norinčios pastoti. Teisę jį rinkti turėjo tik apsivalymo, apsiplovimo ir aukojimo ritualą atlikę žmonės, apsirengę balta tunika, basi. Druidai šalavijui priskyrė dar svarbesnių ypatybių. Jie manė, kad šis augalas turi itin daug jėgos, padeda nuspėti ateitį ir palaiko ryšį su mirusiųjų pasauliu. Šamanai jį naudoja prieš astralines keliones, siekdami palengvinti astralinio kūno atsiskyrimimą nuo fizinio. Teigiama, kad šis augalas stiprina aiškiaregystės galias, išlygina disbalansą astraliniame kūne.


Vasaros oranžerijoje buvo auginami egzotinių augalų sodinukai, čia pat, laikrodinės pastate, kartu su laikrodininku gyveno ir sodininkas.