Didesnis už didžiąją antį. Kūno ilgis 66 cm, sveria 1,1 – 2 kg. Patino galva ir kaklo viršutinė pusė juodos spalvos, purpurinio žvilgesio. Nugaros priekinė dalis juodos spalvos, toliau pilka su dryželiais. Sparnų viršutinė pusė balta; veidrodėlis baltas su išilgine juoda juostele. Krūtinė ir pilvas geltoni; rusvo atspalvio. Snapas ir kojos raudoni. Patelės galva ir kaklas rudi, pakaušyje tamsesnis dvigubas kuodukas. Nugarinė pusė pilka, pilvinė – balta. Veidrodėlis baltas. Kaklo viršuje ties gerkle yra šviesi dėmė.

Nuo ančių skiriasi ilgu kaklu ir siauru snapu. Skrenda greitai. Puikiai plaukioja ir nardo. Į sausumą išeina retai.
Balsas retai girdimas. Patino prislopintas „ba-a-bab‘, patelės tarškiamo pobūdžio „karrr“.

Daugiausia šiaurinių kraštų paukštis. Lietuvoje peri retai. Įsikuria skaidriuose ir žuvinguose tvenkiniuose, upėse. Minta smulkiomis žuvimis, vabzdžiais. Keletas porų Plungės parke gyvena Babrungo upėje, gausiau ties Vaikų biblioteka. Vaikus peri drevėtose Laisvės alėjos liepose. Ūgtelėję vaikučiai iššokinėja iš drevių ir motina vorele juos nuveda į upę. Dančiasnapiai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Kai kurie šaltiniai teigia, kad šalyje priskaičiuojama iki 1000 perinčių porų.

Būtina šalia vandens telkinių įrengti šiems paukščiams tinkamus inkilus.

Dančiasnapių populiacijai įtakos turi naikinamos jų buveinės, pjaunami seni drevėti medžiai.