Laisvės alėja  visada buvo parko dalis ir viena svarbiausių Plungės gatvių. Pagal M.Oginskio planą dar XIX a. pradžioje gatvė apsodinta dvigubomis liepų eilėmis. Carinės Rusijos laikais ji buvo vadinama Bulvaro gatve (Bulvarnaja ulica), o po 1914 m. karo žmonės ją „pakrikštijo“ Liepgasiu (Die Gasse vok. gatvelė, akligatvis). Nepriklausomos Lietuvos laikais gatvė gavo Laisvės alėjos vardą, tarybiniais metais buvo tapo Žemaitės alėja. Lietuvai susigrąžinus Nepriklausomybę savo tikrąjį vardą susigrąžino ir Laisvės alėja.

Nuo parko pusės Laisvės alėja prasideda Laisvės paminklu ir istoriniais pastatais už senos, Oginskių laikus menančios, parko tvoros su įspūdingais vartais. Kitame Laisvės alėjos gale iškilusi miestą saugančio šv.Florijono skulptūra. Nemažai alėjos pastatų priklausė kunigaikščiui M.Oginskiui. Viename jų gyveno kunigaikščio siuvėjas Adolfas Daumantas, šalia kitų darbų, siuvęs ir uniformas dvaro muzikantams, tarp jų - ir jaunajam M. K. Čiurlioniui. Laisvės alėjos gale tebestovi kunigaikštienės Marijos Oginskienės advokato Skladovskio namas. Tarpukaryje dauguma kunigaikščio past,atų priklausė žydams, juose įsikūrė svarbiausios miesto įstaigos: Plungės miesto valdyba, mokykla paštas, policijos nuovada, vaistinė, šaulių būstinė ir šaulių klubo restoranas su bilijardu.

Čia vyko svarbiausios miesto šventės ir paminėjimai, čia kūrėsi ir gyveno Plungės aukštuomenė. Po miesto gaisro 1896 m. alėjoje sau vietą surado ne tik šventasis Florijonas, bet ir gaisrinė – buvęs vienas keisčiausių ir įdomiausių miesto statinių (toje vietoje dabar stovi Teismo rūmai). Gaisrinės pastatas pasitarnavo ir XX a. plungiškių tautiniam atgimimui. Čia 1905 m. birželio 13 d. kalvio Petro Gudavičiaus iniciatyva ir pastangomis ryžtasi suvaidinti A.Vilkutaičio-Keturakio komediją „Amerika pirtyje“ - gaisrinės salė buvo vienintelė kiek tinkamesnė vieta Plungėje pastatyti tokį vaidinimą. 1865 m. pakeliui į Plungės bažnyčią alėjos arbatinėje trumpam, pailsėti ir apsitvarkyti, buvo sustojusi rašytojos Julijos Beniušytės (Žemaitės) ir Lauryno Žymanto vestuvių palyda.

Nemažai alėjos pastatų priklausė kunigaikščiui M.Oginskiui.